Toksiškas individualizmas

Ar mes gyvename laikais kai kiekvienas individas maksimaliai bando save iškelti į priekį ir jam ar jai nusispjaut ant kolektyvinės gerovės?

Kartais atrodo kad visi aplinkui yra narcizai kurie mato tik save o ne kitus.

Kiti yra jų priešai/konkurentai ir empatijai nėra laiko arba tiesiog per daug kainuoja tas altruizmas laiko ir energijos prasme.

Ar visada egzistavo šis fenomenas ar gal tik tai yra šių laikų problema kur Instagramas ir kiti tinklai labai stipriai iškreipė žmogaus egoizmą?

Gal prieš atsirandant soc tinklams žmogus nelabai galėjo save sulyginti su visu pasauliu todėl tas individualizmo/egoizmo jausmas buvo mažiau svarbus negu dabar kai matome absoliučiai visus pasaulio žmones?