25 metai ir išsvaistytas gyvenimas (?)

Sveiki. Rašau tiesiog norėdama pasidalyti, galbūt ir rasti bendraminčių. Man yra 25 metai, bet jaučiuosi taip, lyg jau būčiau iššvaisčiusi savo jaunystės metus, dažnai užeina jausmas, kad senjorai gyvena kur kas įdomesnį socialinį gyvenimą nei aš.

Turiu labai nedaug draugių, kurios, kaip ir aš, yra introvertės. Mėgstu būti namie, bet ir išeinu, liaudiškai tariant, į žmones dažnai ir viena, bet niekad nesu, nežinau, ar ir išdrįsčiau, eiti viena, tarkim, į klubą. Su metais vis didėja kažkokia kaltė, kad būdama ir jaunesnė, ir dabar kaip reikiant neatšokau, neprigėriau, nepatūsinau ir pan. ir kad viskas jau praeity. Neatsimenu, kada buvau klube, bare, kažkokiuose šokiuose, gal prieš kokius 2 metus. Vienintelis geras atsišokimas buvo šimtadienis.

Nėra taip, kad kiekvieną savaitgalį norėčiau kažkur varyti, bet to trūkumas man pradėjo varyti savotišką kompleksą, kokia esu neįdomi, kai, rodos, mano amžiaus žmonės šokiais, klubais ar barais tik ir tegyvena. Pvz., šį savaitgalį Vilniuje vyksta labai daug jaunimui skirtų veiklų, šokių, koncertų, o aš tūnau namie, rašau ši įrašą ir ėdu save, kad tikrai kaip 25-metė esu labai neįdomi, išsvaisčiusi visus savo jaunystės metus (suprantu, kaip nelogiška taip sakyti, kai man tik 25, bet negaliu mąstyti kitaip). Žinau, kad dar labai veikia soc. tinklai, kuriuose tik ir galima matyti, kaip kas nors iš pažįstamų kažkur šoka, tūsina ir pan., bet ir be to yra vidinė graužatis, kad esu nuobodyla. Sakysit, eik viena. Labai baisu. Į kiną, teatrą, sporto salę – be problemų, bet į koncertą, klubą, barą, etc. – sunku įsivaizduoti, labai nesmagu turėtų būti eiti vienai, nes galvoje iškart kurpiasi vaizdinys lyg kažkas klijuotų etiketę, kad va, kokia tu esi iš tikro vieniša ir neįdomi, jeigu eini viena.

Žodžiu, gal kas nors praėjo panašias patirtis arba šiuo metu išgyvena? Būtų įdomu rasti bendraminčių.